VISUOTIN MOGAUS TEISI DEKLARACIJA
PREAMBUL
Atsivelgdama  tai, kad visiems moni gimins nariams bdingo orumo ir lygi bei neatimam teisi pripainimas yra laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; 
atsivelgdama  tai, kad mogaus teisi visikas nepaisymas ir niekinimas pastmjo vykdyti barbarikus aktus, piktinanius monijos sin, o sukrimas pasaulio, kuriame mons turs odio ir sitikinim laisv ir bus ilaisvinti i baims ir skurdo pani, paskelbtas kaip kilniausias mogaus siekimas;
atsivelgdama  tai, jog btinai reikia, kad mogaus teises saugot staymo galia, dl to, kad jis nebt priverstas imtis, kaip kratutins priemons, sukilimo prie tironij ir priespaud;
atsivelgdama  tai, jog btinai reikia remti draugik santyki tarp taut vystym;
atsivelgdama  tai, kad Suvienytj Nacij Organizacijos statuose tautos vl tvirtino savo tikjim pagrindinmis mogaus teismis, mogaus, kaip asmenybs, orumu ir vertingumu, lygiomis vyr ir moter teismis ir pareik, jog esanios pasiryusios skatinti visuomens paang ir sukurti geresnes gyvenimo slygas, didesn laisv;
atsivelgdama  tai, kad valstybs nars, bendradarbiaudamos su Suvienytj Nacij Organizacija, sipareigojo garantuoti visuotin ir tikr mogaus teisi ir pagrindini laisvi laikymsi;
atsivelgdama  tai, jog bendras visiems monms i teisi ir laisvi supratimas turi didiausi reikm, kad bt visikai vydytas is sipareigojimas,
Generalin Asamblja
skelbia i Visuotin mogaus teisi deklaracij, kaip visuotin ideal, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybs dl to, kad kiekvienas mogus ir kiekvienas visuomens organas, nuolat turdami galvoj i Deklaracij, pasitelk vietim ir moksl, stengtsi prisidti prie to, kad ios teiss ir laisvs bt gerbiamos ir kad bt garantuota, imantis nacionalini ir tarptautiniu paangi priemoni, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripatamos ir taikomos tiek valstybi nari gyventojams, tiek gyventojams teritorij, esani j jurisdikcijoje.
1 straipsnis
Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteiktas protas ir sin ir jie turi elgtis vienas kito atvilgiu kaip broliai.
2 straipsnis
Kiekvienas mogus gali naudotis visomis teismis ir laisvmis, paskelbtomis ioje Deklaracijoje, be joki skirtum, toki kaip ras, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie sitikinimai, nacionalin ar socialin kilm, turtin, jo gimimo ar kokia nors kitokia padtis.
Be to, neturi bti daroma joki skirtum remiantis alies ar teritorijos, kuriai priklauso mogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dl to, kad i alis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors kitaip apribotas jos suverenitetas.
3 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis  gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb.
4 straipsnis
Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas: vis form vergija ir prekyba vergais draudiama.
5 straipsnis
Niekas negali bti kankinamas arba iauriai, nemonikai eminant jo orum su juo elgiamasi ir jis baudiamas.
6 straipsnis
Kiekvienas mogus, kad ir kur jis bt turi teis bti pripaintas teisini santyki subjektu.
7 straipsnis
Visi lygs prie statym ir turi teis, be jokio skirtumo,  lygi statymo aspaug. Visi turi teis  lygi apsaug nuo visokios diskriminacijos, paeidianios i Deklaracij ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai.
8 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis pasinaudoti kompetentingais nacionalinais teismais savo teisms atgauti, kai jo pagrindins teiss, pripastamos jam konstitucijos ar statymo, buvo paeistos.
9 straipsnis
Niekas negali bti savavalikai aretuotas, suimtas ar itretmas.
10 straipsnis
Kiekvienas mogus, remdamasis visika lygybe, turi teis  tai, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas, kuris nustatyt jo teises ir pareigas ar jam pareikto baudiamojo kaltinimo pagrstuma.
11 straipsnis
1. Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas statymo tvarka vieo teisminio nagrinjimo metu, kur jam bus sudaromos visos btinos gynybos garantijos. 
2. Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie j vykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybs vidaus statymus arba tarptautin teis. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm u t, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu.
12 straipsnis
Niekas neturi patirti savavaliko kimosi  jo asmenin ir eimin gyvenim jo buto nelieiamyb susirainjimo slaptuin ksinimosi  jo garb ir orum. Kiekvienas mogus turi teis  statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki pasiksinim.
13 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamj viet kiekvienoje valstybje. 
2. Kiekvienas mogus turi teis ivaiuoti i kiekvienos alies, skaitant savj, ir grti  savo at.
14 straipsnis
1. Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis. 
2. ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm, prietaraujani Suvienytj Nacij Organizacijos tikslams ir principams.
15 straipsnas
1. Kiekvienas mogus turi teis  pilietyb. 
2. Niekam negali bti savavalikai atimta jo pilietyb ar teis j pakeisti.
16 straipsnis
1. Vyrai ir moterys, pasiek brandos ami, turi teis be joki apriboiimu dl rass, tautybs ar religijos sudaryti santuok it sukurti eima. Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukms, tiek santuokos nutraukimo metu. 
2. Santuoka gali bti sudaryta tik tasa, kai susituokiantieji duoda laisva ir visik sutikim. 
3. eima yra natrali ir pagrindin visuomens lstel ir ji turi teis  visuomens ir valstybs apsaug.
17 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis turti nuosvyb tiek vienas, tiek kartu su kitais. 
2. I nieko negali bti svavalikai atimta jo nuosavyb.
18 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis  minties, sins ir religijos laisv. Si teis apima laisv pakeisti religij artikjim, taip pat laisv skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, mokant, praktikuojant tikjim, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.
19 straipsnis
Keikvienas mogus turi teis  sitikinim ir j reikimo laisv, kuri apima teis nekliudomai laikytis savo sitikinim ir teis iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas nepriklausomai nuo valstybi sien, ir nesvarbu, kokiomis priemonmis jos bt ireiktos.
20 straipnis
1. Kiekvienas mogus turi teis  taiki susirinkim ir asociacij laisv. 
2. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai.
21 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per laisvai irinktus atstovus. 
2. Kiekvienas mogus turi teis lygybs slygomis stoti  savo alies valstybin tarnyb. 
3. Liaudies valia yra valstybins valdios pagrindas; i valis turi bti ireikiama teisinguose rinkimouse, kurie turi vykti periodikai, kai yra visuotin ir lygi rinkim teis ir slaptas balsavimas arba kitos lygiaverts procedros, garantuojanios balsavimo laisv.
22 straipsnis
Kiekvienas mogus, kaip visuomens narys, turi teis  socialin aprpinim, kuris skirtas btinoms jo orumui ir laisvam asmenybs vystymuisi ekonominms, socialinms ir kultrinms teisms igyvendinti nacionalinemis pastangomis ir per tarptautin bendradarbiavim ir pagal kiekvienos alies vidin struktr bei iteklius.
23 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis  darb,  laisv darbo pasirinkim,  teisingas ir tinkamas darbo slygas ir  apsaug nuo nedarbo. 
2. Visi mons, be jokios diskriminacijos, turi teis  lyg apmokjim u lygiavert darb. 
3. Kiekvienas darbo mogus turi teis  teising ir patenkinam atlyginim, garantuojant mogaus orumo vert egzistavim jam paiam ir jo eimai, ir papildom, kai reikia, visomis kitomis socialins apsaugos lomis. 
4. Kiekvienas mogus turi teis kartu su kitais steigti profesines sjungas ar stoti  jas savo interesams ginti.
24 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis  poils ir laisvalaik ir ypa teis  pagrst darbo laiko apribojim ir periodines apmokamas atostogas.
25 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis  pakankam gyvenimo lyg, kuris garantuot jo ir jo eimos sveikat ir gerov, ir ypa  maist, drabuius, bst, medicinin prieir ir btin socialin aptarnavim: jis turi teis  aprpinim nedarbo, ligos, invalidumo, nalysts, senatvs ar kitokio pragyvenimo altini netekimo atveju dl nepriklausani nuo jo aplinkybi. 
2. Motinyst ir kdikyst turi bti itin globojamos ir remiamos. Visi vakai, tiek gim santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga.
26 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis  moksl. Mokslas turi bti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Profesinis techninis mokymas turi bti visuotinai prieinamas; auktasis mokslas turi bti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno mogus sugebjimus. 
2. Mokslas turi bti skirtas tam, kad visikai suklestt mogaus asmenyb ir kad bt vis labiau gerbiamos mogaus teiss ir pagrindins laisvs. Jis turi padti ugdyti savitarpio supratim, pakantum ir draugyst tarp vis tautu, rasini, ir religini grupi, taip pat turi skatini Suvienytj Nacij Organizacijos vykdom taikos isaugojimo beikl. 
3. Tvai turi primenybs teis parenkant savo vaik mokym.
27 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis laisvai dalyvauti visuomens kultriniame gyvenime, grtis menu, dalyvauti mokslinje paangoje ir naudotis jos grybmis. 
2. Kiekvienas mogus turi teis  apsaug jo dvasini ir materialini interes, atsirandani ryium su mokslo, literatros ar meno krini, kuri jis yra autorius, sukrimu.
28 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis 